Pirmąjį spalio savaitgalį Trinapolyje ieškojome DŽIAUGSMO - vartėm savo gyvenymo knygas, bandėm pamatyti tikrovę pro švarų langą, atpažint tiesą ir melą apie save, darėm "namų darbus", kalbėjome ir klausėmės, meldėmės vieni už kitus ir čia nesančius, gėrėjomės ašarų perlais, šildėmės bendryste ir apsikabinimais, garsiai juokėmės ir net ... eilėraščiai buvo deklamuojami! Išties yra visko tiek, kiek reikia, "kad mūsų džiaugsmui nieko netrūktų"!